Pasigavau vieną frazę, kad 50 pilkų atspalvių yra knyga
neturintiems fantazijos, bet mane suglumino toks dalykas. Jeigu taip teigi,
vadinasi turi būti skaitęs tą knygą. Nes
realiai vertindamas negali juk pasitikėti viskuo ką kiti apie kažką kalba. Turi
pats patikrinti. Tik perskaičius knygą galima mėtytis kažkokiais teiginiais,
kitaip tavo nuomonė niekuo nepagrįsta. Bet jeigu perskaitęs knygą sakai, jog ji
yra tiems, kurie neturi fantazijos tai argi tai nereiškia, jog kalbi apie save?
Juk perskaitei knygą.
Nemanau, kad apskritai apie kokią nors knygą galima sakyti,
jog ji yra tiems kas neturi fantazijos. Filmai galbūt taip, nes ten viskas
paduota ant lėkštutės. Bet skaitydamas knygą kaip tik turi įjungti savo
fantaziją. Lavinti ją ir tobulinti. Kaip neturėdamas fantazijos žmogus gali
skaityti knygas? Tai būtų kaip gerti vandenį, nors nori sulčių. Ir vis dėlto
mūsų smegenys ypatingos tuo, jog su pirmais gurkšniais mes vis tiek galvosime,
jog geriame sultis. Tai kaip galima sakyti, jog kas nors neturi fantazijos?
Tai tik žmonėms nesuprantantiems knygos fenomeno.
No comments:
Post a Comment